Sveikata

Mokiniai įgijo žinių ir įgūdžių suteikti pirmąją pagalbą nelaimės atveju: išmoko atpažinti nelaimingą atsitikimą, pasirūpinti savo saugumu, žinoti pagalbos veiksmų eiliškumą, atlikti gaivinimą, padėti užspringus, ūminių susirgimų (insultas, apsinuodijimas, epilepsijos priepuolis) ir įvairių sužeidimų atvejais. Per mokymus taip pat sužinojo, kaip stabdyti kraujavimą, kokią pirmąją pagalbą suteikti žmogui, kuris nudegė ar patyrė raumenų, kaulų ir sąnarių pažeidimus .

[Show picture list]

Sveikuolių sveikuoliai

2017 metų spalio mėnesį startavo Lietuvos mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas ,,Sveikuolių sveikuoliai“.

Konkurso tikslas – ugdyti vaikų gebėjimus saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą, vertinti savo ir kitų galimą potencialą dirbti komandoje.

Konkurso uždaviniai:

– skleisti sveikos gyvensenos principus mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo programas, ir bendruomenėse;

– skatinti vaikų, mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą;

– skatinti masišką vaikų ir jaunimo dalyvavimą konkurse.

2017 m. lapkričio 9 d. „Versmės“ progimnazijoje, dalyvavo įvairių Klaipėdos miesto mokyklų penktų – šeštų klasių mokinių komandos. „Sveikuolių sveikuoliai“ 5-6 klasių grupėje I – ojo etapo I – osios vietos laimėtojais tapo Vitės pagrindinės mokyklos 5b klasės komanda, kurią paruošė mokytoja Erika Silina ir mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Dovilė Žymančė

Konkursas prasidėjo nuotaikingais ir įdomiais komandų prisistatymais. Konkurso metu dalyviai turėjo atlikti teorinę užduotį: atsakyti į viktorinos klausimus arba išspręsti testą. Komandos taip pat varžėsi ir judriosiose rungtyse. Savo jėgas konkurse išbandė ir komandų mokytojai su mokyklos visuomenės sveikatos specialistais.

Nugalėtojų komandos keliauja į konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ II etapą, kuris vyks 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės BĮ sporto centre (adresas: J. Janonio 9, Gargždai)

[Show picture list]

23275787_1295758720570626_8821748035294049327_o[1]

23405931_1295759330570565_2568123779412546268_o[1]

23415249_1295758703903961_2462353677736723139_o[1]

23415291_1295758863903945_8458694388179794303_o[1]

23456288_1295758973903934_7175829458742839407_o[1]

23467102_1295759383903893_2869891767217575602_o[1]

Akcija, kiek sveria mokinio kuprinė?

Rugsėjo 26 – spalio 5 dienomis, mokykloje vyko akcija, „Kiek sveria tavo kuprinė“? Akcijoje dalyvavo 1-6 klasių moksleiviai.

Akcijos tikslas – įvertinti mokinių kuprinių svorį, tipą, kuprinės nešiojimo būdą, kad būtų galima išvengti vaikų laikysenos sutrikimų dėl per didelio kuprinių svorio ir neteisingo nešiojimo būdo.

Akcijoje dalyvavo 312 mokinių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyravo „sveikas“ kuprinių svoris. 65 proc. mokinių mokyklinė kuprinė svėrė iki 10 proc. mokinio kūno svorio. Tai yra tiek, kiek rekomenduoja gydytojai ir kiti specialistai. 31 proc. mokinių kuprinių svėrė iki 15 proc. mokinio svorio ir 3 proc. mokinių kuprinių svėrė daugiau kaip 15 proc. jų svorio. Kasdieninis, sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio ar su vienu diržu, kuprinės nešiojimas gali būti traktuojamas kaip rizikos veiksnys, darantis įtaką mokinio nugaros skausmams ar kitiems stuburo pakenkimams atsirasti.
Mokykloje dirbančios sveikatos priežiūros specialistė, akcijos metu vertino mokinių kuprinių tipą – kuprinė su vienu diržu, su dviem diržais ar tik su rankena. Apibendrinus akcijos rezultatus 99 proc. mokinių kuprines nešioja su dviem diržais ir ant abiejų pečių.

Dažnai primenama, kad esant tamsiam paros metui bei prastam orui, svarbu turėti atšvaitą, ir tinkamai jį nešioti. Ši akcija parodė, kad atšvaitą turėjo 1-3 klasių 84%, 4 klasių – 52%, 5 – klasių mažiau nei pusė 41%, 6 klasė – 19% mokinių.

Mokyklos sveikatos priežiūros specialistė visos akcijos metu teikė informaciją mokiniams apie taisyklingą kuprinės nešimą, rekomenduojamą kurpinės svorį ir teisingą priemonių susidėjimą į kuprinę. Akcijos metu buvo išdalinti lankstinukai mokiniams ir jų tėveliams su patarimais kurių kuprinės buvo sunkiausios, kokia turi būti mokyklinė kuprinė, kad ji nežalotų vaikų, būtų praktiška bei saugi.

Tiek mokiniams, tiek jų tėveliams primename, kad:

Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių mokiniams – ne daugiau kaip 1000 g.

Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kūno masės.

Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. mokinio kūno masės.

Rinkitės mokyklinę kuprinę, turinčią du reguliuojamo ilgio, plačius, paminkštintus diržus.

Visada užsidėkite diržus ant abiejų pečių.

Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau juosmens.

Sunkiausius daiktus dėkite į tą kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros.

Tvarkingai sudėkite daiktus, kad jie neslidinėtų po kuprinės vidų.

Kasdien peržiūrėkite kuprinės turinį ir susidėkite tik tai dienai reikalingus daiktus.

Mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

SILANTAI

plakatas_zpv

_______________________________

Tylos diena

„Tylos diena“ – tai paprasti patarimai išjungti tuo metu nenaudojamus elektroninius prietaisus, sumažinti televizoriaus ar radijo imtuvo garsą, važiuojant automobiliu be reikalo nenaudoti signalo, vengti triukšmingų vietų, paskirti laiko tyliajam poilsiui.

Triukšmas žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai, trukdo pagrindinei kasdienei veiklai, miegui, poilsiui, mokymuisi ir bendravimui. Triukšmas ne tik dirgina, bet ir gali veikti žmonių sveikatą, kai dėl jo poveikio padidėja įtampa ar trikdomas miegas. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, pvz., gali lemti padidėjusį kraujospūdį ar širdies ligą. Suteikus žmonėms galimybių gyventi tylesnėje aplinkoje, galima pagerinti gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą, gyvenimo kokybę.

Minint Tarptautinę triukšmo supratimo dieną, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į visiems svarbią triukšmo problemą, skatinama kurti tylesnius namus, tylesnes mokyklas ir tylesnę poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už tylios aplinkos puoselėjimą, skatinama kurti sveiką aplinką sau ir savo vaikams. Ugdant vaikų supratimą apie triukšmą siekiama ne tik pabrėžti didesnį jų jautrumą neigiamam triukšmo poveikiui mokykloje, namie, renginiuose ar, pavyzdžiui, garsiai klausantis muzikos per ausinukus, bet ir įdiegti atsakomybę vaikams už jų pačių keliamą triukšmą.

Pasak specialistų, labiausiai nuo triukšmo turėtų saugotis vaikai, vyresnio amžiaus bei pamaininį darbą dirbantys žmonės.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė Dovilė Žymančė

_______________________________

Pasaulinės sveikatos dienos minėjimas

Tema: Depresija

Visame pasaulyje depresija yra diagnozuota daugiau nei 300 mln. žmonių. Šių metų pasaulinė sveikatos diena, balandžio 7 d. nori atkreipti dėmesį būtent į šią ligą. Tai dienai paminėti balandžio 4 dieną buvo rodomas filmas 9 klasės mokiniams, tema: depresija.

Nors depresija serga įvairaus amžiaus asmenys, su ja kiek dažniau susiduria moterys nei vyrai. Depresijos atsiradimui įtakos turi daugelio biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika. Ji pasižymi glaudžiu ryšiu su fizine sveikata t.y.

Depresija gali atsirasti ir dėl:

lėtinių ligų,
cukrinio diabeto,
širdies, kraujagyslių lygų.

Šią ligą galima gydyti taikant psichoterapinius metodus, tačiau medikamentų vartojimas kartais yra neišvengiamas.

Depresijos požymiai (pagal TLK):

sumažėjęs aktyvumas ir energijos kiekis,
liūdna nuotaika, kuri beveik nekinta veikiama aplinkos,
susiaurėjęs interesų ratas,
menkas pasitikėjimas savimi,
silpna savivertė,
dominuojantys bevertiškumo, kaltės jausmai,
silpna dėmesio koncentracija,
nuovargis kylantis net nieko neveikiant,
apetito ir miego sutrikimai,
galima somatinė raiška.

Depresijos atveju, šie požymiai neapleidžia daugiau nei 2 savaites.

Depresija gali susirgti kiekvienas. Ši liga nėra charakterio silpnumo ženklas. Tai tokia pati liga kaip gripas, bronchitas ir t.t. tad gali būti išgydyta, tik kuo sunkesnė depresijos forma tuo sudėtingesnis ir ilgesnis jos gydymas. Tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems reikia apsišarvuoti kantrybe, būti atkakliais ir neprarasti vilties. Depresija nėra tinginių liga ir jos nederėtų maišyti su nesėkmių, nelaimingų atsitikimų ar panašių įvykių sukeltomis emocijomis, kurios laikui bėgant po mažu išblėsta.

Emocinės paramos tarnyba	Telefono numeris	Darbo laikas
„Jaunimo linija“ Budi savanoriai konsultantai	8 800 28888	I-VII visą parą
„Vaikų linija“ Budi savanoriai konsultantai, profesionalai	116 111	I-VII 11:00 – 21:00
„Linija Doverija“ (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai	8 800 77277	II-VI 16.00 – 20.00
„Pagalbos moterims linija“ Budi profesionalai, savanoriai konsultantai	8 800 66366	I-VII visą parą
„Vilties linija“ Budi profesionalai, savanoriai konsultantai	116 123	I-VII visą parą

_______________________________

Kovo mėnesį vyko fizinio aktyvumo skatinimo programa. Antrokėliams pravestos korekcinės mankštos „Taisyklinga laikysena“

no images were found

Kovo 20 ir 29 dienomis vyko 7-8 klasėms paskaita: „Žmogaus gyvybės vystymasis. Neplanuotas nėštumas, jo išeitys ir pasekmės“. Lektoriai Jurgita ir Romualdas Babarskai ( Krizinio nėštumo centras).

no images were found

Maitinimo aprasas 2015 m.

Sausio 23 – 29 dienomis minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencinė savaitė.

ULAC plakatas zpv

Gripas – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ūmių ligų, nepaprastai pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Šios infekcijos epidemijos Lietuvoje paprastai kyla gruodžio – vasario mėnesiais, todėl artėjant pavojingiausiam sezonui, kuomet tikėtina didžiausia tikimybė susirgti, raginame pasisaugoti patiems ir pasirūpinti savo artimųjų sveikata:

A3_gripo plakatas

A2_kovok su gripu_a

Kur kreiptis, jei Jūsų vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas

MOKSLEIVIO PRIEŠPIEČIŲ DĖŽUTĖ (skaityti paspaudus ant nuorodos)

SILANTAI. KAS TAI? (skaityti paspaudus ant nuorodos)

Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti sunki lėtinė neinfekcinė, tačiau gyvybei pavojinga liga, dar

vadinama cukralige

Ligos eiga

CD I tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonį pradeda troškinti. Troškulys vis stiprėja, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Ligonis ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis ligonių liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi. CD progresuojant, ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti. Pirmo tipo diabetui būdingas absoliutus insulino trūkumas dėl kasos nesugebėjimo jį gaminti. Kad ligonis išgyventų, būtinos insulino injekcijos.

Antro tipo diabeto CD II tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu. Juo sergama vyresnio amžiaus. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Tai troškulys, dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį, šlapimo nelaikymas, kūno niežulys, greitesnis nuovargis, atsiradusios dažnos grybelinės ar bakterinės infekcijos, kojų ir rankų tirpimas bei skausmas, regos sutrikimai, kartais sunkiai paaiškinami simptomai. Dažnai liga išaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia iš jų – kraujagyslių pažeidimas.

CD II tipo atvejų gausėjimas laikomas svarbia pasaulio problema, iškilusia dėl populiacijos senėjimo, didėjančios urbanizacijos, mažėjančio fizinio aktyvumo ir perteklinės mitybos. Antro tipo cukriniam diabetui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, kad kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka.

Negydant arba netinkamai gydant, diabetas greitai progresuoja ir sukelia įvairių komplikacijų, todėl ne veltui ši liga vadinama slapta ir klastinga, nes cukraus kiekis kraujyje gali būti labai didelis, o žmogaus savijauta – gera. Diabetologė sako, jog komplikacijos yra žiaurios, negrįžtamos ir pridarančios dar daugiau nemalonumų nei pati liga. Sergant diabetu, gali būti pažeistos ir smulkiosios, ir stambiosios kraujagyslės. Ligai progresuojant, gresia apakimas, nervų ir inkstų pažeidimai, vystosi miokardo infarktas, insultas, kojų kraujagyslių susiaurėjimas arba užakimas, lemiantis kojų amputaciją.

Kiekvienas esame savo kūno šeimininkas

Daugelio diabeto atvejų galima išvengti pakeitus mitybos įpročius, mankštinantis, mokantis ligą pažinti ir jos saugantis. Keičiant gyvenseną, galima koreguoti kūno svorį, kartu sumažinant ir ligos pavojų.

Itin svarbu cukrinį diabetą laiku diagnozuoti. Ypač tai pravartu žmonėms, turintiems padidintą riziką diabetui, tokiu atveju rekomenduojama profilaktiškai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje.

Klaidinga savo ligą perkelti ant jus gydančių medikų pečių, o pačiam nieko nedaryti. Gydytojas ar slaugytojas nieko nepadarys, jei pacientas nenorės savimi rūpintis, nors tai yra gyvybiškai svarbu. Diabeto ligoniams būdingas abejingumas sau, nenoras ne tik pažinti ligą, kontroliuoti savijautą, bet ir kuo ilgiau pratęsti geresnį gyvenimą. Perėjimas prie naujo gyvenimo yra sunkus. Pirmiausia turi atsirasti mitybos režimas ir nauji įpročiai.

90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis. Daugėja per daug sveriančių vaikų, paauglių ir jaunuolių. Kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo greičiau jį vargina ankstyvos akių, širdies, kraujagyslių ligos, komplikacijos.

Fizinis aktyvumas – svarbi cukrinio diabeto prevencija, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. Aktyviai dirbant ar esant dideliam energijos poreikiui, raumenų ląstelės naudoja daugiau gliukozės. Didėja jų jautrumas insulinui. Tiesa, būtina įsidėmėti, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems pirmo tipo cukriniu diabetu turi būti planuojamas. Jei judama daugiau, nei tikėtasi, kyla hipoglikemijos (per mažas cukraus kiekis kraujyje) pavojus. Jos riziką mankštos metu lemia fizinių pratimų dažnumas, trukmė, intensyvumas ir laikas, praėjęs po injekcijos ar valgio prieš mankštą.

Pakeitus mitybos įpročius, galima išvengti diabeto tereikia:

* Valgyti įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą.

* Valgyti neskubant.

* Kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Kasdien suvalgyti panašų angliavandenių kiekį.

* Vartoti mažiau riebalų, keisti juos augaliniais aliejais, kuriuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

* Riebią mėsą ir jos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.

* Dažniau vartoti maisto produktų, kuriuose mažai cukraus, vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.

* Vartoti mažiau druskos. Bendras druskos kiekis maiste per dieną – ne daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotą druską.

* Sočiau valgyti iki 19 valandos. Sotesnius valgius suvalgyti pirmoje dienos pusėje.

Parengė: Mokyklos Sveikatos priežiūros specialistė D. Gintalienė

Pagal www. sveikas.lt
Dviratį mini – sveikiau gyveni

Daugeliui žmonių pavasaris yra pats nuostabiausias metų laikas. Kiekvieną dieną saulės spinduliai tampa vis šiltesni, medžiai – žalesni, žmonės dažniau šypsosi. Kad būtume tvirti ir nestokotume gerų emocijų, Klaipėdos visuomenės sveikatos specialistai šiais darnaus judrumo metais skatina klaipėdiečius rinktis važiavimą dviračiu.

Dviračio nauda:

– dviračių sportui nėra jokių amžiaus ribų;

– dviratis grūdina imuninę sistemą, stiprina organizmą;

– padeda išvengti antsvorio ir nutukimo;

– ugdo balanso pojūtį, koordinaciją, ištvermę;

– važiavimas dviračiu po darbo į namus prilygsta treniruotei sporto salėje;

– dviratis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų;

– suteikia skrydžio jausmą;

– išsklaido įtampą, nerimą, stresą.

Sveikatos specialistai vertina dviratį kaip vieną iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti, nes dviračiu važiuoti yra ne tik smagu, bet ir naudinga. Važiuojant nuolat tenka stebėti, kas vyksta mūsų akiratyje, tai yra veiksminga mankšta akių raumenims, kuri sumažina trumparegystės atsiradimo riziką. Norime priminti: jei šiemet iki pirmojo važiavimo dviračiu mažai judėjote, nepulkite iš karto važiuoti didelių atstumų. Važiavimo laiką reikėtų didinti palaipsniui, o jeigu pasirinkote ilgą atstumą, nepamirškite pailsėti. Gerai sveikatai palaikyti specialistai rekomenduoja 3 kartus per savaitę po 30 min. važiuoti dviračiu. Pradedantiesiems per pusvalandį rekomenduojama nuvažiuoti 6-10 km. Vėliau laiką didinti ir važinėtis 2,5-3 val.

Parengta pagal Klaipėdos sveikatos biuro kovo mėn. naujienlaiškį.

Mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Daiva Gintalienė

________________________________