Sveikata

Minam uz Klaipeda 2017

sporto kalendorius 2017 05

PASAULINEI DIENAI BE TABAKO

Naujienlaiškis

SILANTAI

plakatas_zpv

Paskaita su vaistininku žolininku Klaipėdoje Lasinsku.

Kvėpuok laisvai 2017 (skelbimas, norintiems mesti rūkyti) word

 

_______________________________

Tylos diena

„Tylos diena“ – tai paprasti patarimai išjungti tuo metu nenaudojamus elektroninius prietaisus, sumažinti televizoriaus ar radijo imtuvo garsą, važiuojant automobiliu be reikalo nenaudoti signalo, vengti triukšmingų vietų, paskirti laiko tyliajam poilsiui.

Triukšmas žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai, trukdo pagrindinei kasdienei veiklai, miegui, poilsiui, mokymuisi ir bendravimui. Triukšmas ne tik dirgina, bet ir gali veikti žmonių sveikatą, kai dėl jo poveikio padidėja įtampa ar trikdomas miegas. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, pvz., gali lemti padidėjusį kraujospūdį ar širdies ligą. Suteikus žmonėms galimybių gyventi tylesnėje aplinkoje, galima pagerinti gyventojų fizinę ir          psichinę sveikatą, gyvenimo kokybę.

Minint Tarptautinę triukšmo supratimo dieną, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į visiems svarbią triukšmo problemą, skatinama kurti tylesnius namus, tylesnes mokyklas ir tylesnę poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už tylios aplinkos puoselėjimą, skatinama kurti sveiką aplinką sau ir savo vaikams. Ugdant vaikų supratimą apie triukšmą siekiama ne tik pabrėžti didesnį jų jautrumą neigiamam triukšmo poveikiui mokykloje, namie, renginiuose ar, pavyzdžiui, garsiai klausantis muzikos per ausinukus, bet ir įdiegti atsakomybę vaikams už jų pačių keliamą triukšmą.

Pasak specialistų, labiausiai nuo triukšmo turėtų saugotis vaikai, vyresnio amžiaus bei pamaininį darbą dirbantys žmonės.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė Dovilė Žymančė

_______________________________

Pasaulinės sveikatos dienos minėjimas

Tema: Depresija

 

Visame pasaulyje depresija yra diagnozuota daugiau nei 300 mln. žmonių. Šių metų pasaulinė sveikatos diena, balandžio 7 d. nori atkreipti dėmesį būtent į šią ligą. Tai dienai paminėti balandžio 4 dieną buvo rodomas filmas 9 klasės mokiniams, tema: depresija.

Nors depresija serga įvairaus amžiaus asmenys, su ja kiek dažniau susiduria moterys nei vyrai. Depresijos atsiradimui įtakos turi daugelio biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika. Ji pasižymi glaudžiu ryšiu su fizine sveikata t.y.

Depresija gali atsirasti ir dėl:

  • lėtinių ligų,
  • cukrinio diabeto,
  • širdies, kraujagyslių lygų.

Šią ligą galima gydyti taikant psichoterapinius metodus, tačiau medikamentų vartojimas kartais yra neišvengiamas.

             Depresijos požymiai (pagal TLK):

  • sumažėjęs aktyvumas ir energijos kiekis,
  • liūdna nuotaika, kuri beveik nekinta veikiama aplinkos,
  • susiaurėjęs interesų ratas,
  • menkas pasitikėjimas savimi,
  • silpna savivertė,
  • dominuojantys bevertiškumo, kaltės jausmai,
  • silpna dėmesio koncentracija,
  • nuovargis kylantis net nieko neveikiant,
  • apetito ir miego sutrikimai,
  • galima somatinė raiška.

Depresijos atveju, šie požymiai neapleidžia daugiau nei 2  savaites.

Depresija gali susirgti kiekvienas. Ši liga nėra charakterio silpnumo ženklas. Tai tokia pati liga kaip gripas, bronchitas ir t.t. tad gali būti išgydyta, tik kuo sunkesnė depresijos forma tuo sudėtingesnis ir ilgesnis jos gydymas. Tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems reikia apsišarvuoti kantrybe, būti atkakliais ir neprarasti vilties. Depresija nėra tinginių liga ir jos nederėtų maišyti su nesėkmių, nelaimingų atsitikimų ar panašių įvykių sukeltomis emocijomis, kurios laikui bėgant po mažu išblėsta.

 

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
„Jaunimo linija“
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I-VII
visą parą
„Vaikų linija“
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111 I-VII
11:00 – 21:00
„Linija Doverija“

 (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai

8 800 77277 II-VI
16.00 – 20.00
„Pagalbos moterims linija“
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366 I-VII
visą parą
„Vilties linija“ 
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123 I-VII
visą parą

 

_______________________________

Kovo mėnesį vyko fizinio aktyvumo skatinimo programa. Antrokėliams pravestos korekcinės mankštos „Taisyklinga laikysena“

Kovo 20 ir 29 dienomis vyko 7-8 klasėms paskaita: „Žmogaus gyvybės vystymasis. Neplanuotas nėštumas, jo išeitys ir pasekmės“.   Lektoriai Jurgita ir Romualdas Babarskai ( Krizinio nėštumo centras).

 

Maitinimo aprasas 2015 m.

 

Sausio 23 – 29 dienomis minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencinė savaitė.

ULAC plakatas zpv

Gripas – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ūmių ligų, nepaprastai pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Šios infekcijos epidemijos Lietuvoje paprastai kyla gruodžio – vasario mėnesiais, todėl artėjant pavojingiausiam sezonui, kuomet tikėtina didžiausia tikimybė susirgti, raginame pasisaugoti patiems ir pasirūpinti savo artimųjų sveikata:

A3_gripo plakatas

A2_kovok su gripu_a

 

Kur kreiptis, jei Jūsų vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas

MOKSLEIVIO PRIEŠPIEČIŲ DĖŽUTĖ (skaityti paspaudus ant nuorodos)

SILANTAI. KAS TAI? (skaityti paspaudus ant nuorodos)

 

 

Cuk­ri­nis dia­be­tas –  spar­čiai plin­tan­ti sun­ki lė­ti­nė nein­fek­ci­nė, ta­čiau gy­vy­bei pa­vo­jin­ga li­ga, dar

vadi­na­ma cuk­ra­li­ge

Ligos eiga

    CD I tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonį pradeda troškinti. Troškulys vis stiprėja, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Ligonis ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis ligonių liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi. CD progresuojant, ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti.  Pir­mo ti­po dia­be­tui bū­din­gas ab­so­liu­tus in­su­li­no trū­ku­mas dėl ka­sos ne­su­ge­bė­ji­mo jį ga­min­ti. Kad li­go­nis iš­gy­ven­tų, bū­ti­nos in­su­li­no in­jek­ci­jos.                                                                                                                                                                            

   Ant­ro ti­po dia­be­to CD II tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu. Juo ser­ga­ma vy­res­nio am­žiaus.  Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui.  Tai troš­ku­lys, daž­nes­nis šla­pi­ni­ma­sis, ypač nak­tį, šla­pi­mo ne­lai­ky­mas, kū­no nie­žu­lys, grei­tes­nis nuo­var­gis, at­si­ra­du­sios daž­nos gry­be­li­nės ar bak­te­ri­nės in­fek­ci­jos, ko­jų ir ran­kų tir­pi­mas bei skaus­mas, re­gos su­tri­ki­mai, kar­tais sun­kiai paaiš­ki­na­mi simp­to­mai.  Dažnai liga išaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia iš jų – kraujagyslių pažeidimas.

CD II tipo at­ve­jų gau­sė­ji­mas lai­ko­mas svar­bia pa­sau­lio pro­ble­ma, iš­ki­lu­sia dėl po­pu­lia­ci­jos se­nė­ji­mo,  di­dė­jan­čios ur­ba­ni­za­ci­jos, ma­žė­jan­čio fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir per­tek­li­nės mi­ty­bos. Ant­ro ti­po cuk­ri­niam dia­be­tui bū­din­gas san­ty­ki­nis in­su­li­no trū­ku­mas. Tai reiš­kia, kad ka­sa ga­mi­na in­su­li­ną, ta­čiau dėl tam tik­rų prie­žas­čių jo vei­ki­mo ne­pa­kan­ka.

Ne­gy­dant ar­ba ne­tin­ka­mai gy­dant, dia­be­tas grei­tai pro­gre­suo­ja ir su­ke­lia įvai­rių komp­li­ka­ci­jų, to­dėl ne vel­tui ši li­ga va­di­na­ma slap­ta ir klas­tin­ga, nes cuk­raus kie­kis krau­jy­je ga­li bū­ti la­bai di­de­lis, o žmo­gaus sa­vi­jau­ta – ge­ra. Dia­be­to­lo­gė sa­ko, jog komp­li­ka­ci­jos yra žiau­rios, ne­grįž­ta­mos ir pri­da­ran­čios dar dau­giau ne­ma­lo­nu­mų nei pa­ti li­ga. Ser­gant dia­be­tu, ga­li bū­ti pa­žeis­tos ir smul­kio­sios, ir stam­bio­sios krau­ja­gys­lės. Li­gai pro­gre­suo­jant, gre­sia apa­ki­mas, ner­vų ir inks­tų pa­žei­di­mai, vys­to­si mio­kar­do in­fark­tas, in­sul­tas, ko­jų krau­ja­gys­lių su­siau­rė­ji­mas ar­ba uža­ki­mas, le­mian­tis ko­jų am­pu­ta­ci­ją.

 Kiek­vie­nas esa­me sa­vo kū­no šei­mi­nin­kas

Dau­ge­lio dia­be­to at­ve­jų ga­li­ma iš­veng­ti pa­kei­tus mi­ty­bos įpro­čius, mankš­ti­nan­tis, mo­kan­tis li­gą pa­žin­ti ir jos sau­gan­tis. Kei­čiant gy­ven­se­ną, ga­li­ma ko­re­guo­ti kū­no svo­rį, kar­tu su­ma­ži­nant ir li­gos pa­vo­jų.

Itin svar­bu cuk­ri­nį dia­be­tą lai­ku diag­no­zuo­ti. Ypač tai pra­var­tu žmo­nėms, tu­rin­tiems pa­di­din­tą ri­zi­ką dia­be­tui, to­kiu at­ve­ju re­ko­men­duo­ja­ma pro­fi­lak­tiš­kai tik­rin­tis gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je.

Klai­din­ga sa­vo li­gą per­kel­ti ant jus gy­dan­čių me­di­kų pe­čių, o pa­čiam nie­ko ne­da­ry­ti. Gy­dy­to­jas ar slau­gy­to­jas nie­ko ne­pa­da­rys, jei pa­cien­tas ne­no­rės sa­vi­mi rū­pin­tis, nors tai yra gy­vy­biš­kai svar­bu. Dia­be­to li­go­niams bū­din­gas abe­jin­gu­mas sau, ne­no­ras ne tik pa­žin­ti li­gą, kont­ro­liuo­ti sa­vi­jau­tą, bet ir kuo il­giau pra­tęs­ti ge­res­nį gy­ve­ni­mą. Pe­rė­ji­mas prie nau­jo gy­ve­ni­mo yra sun­kus. Pir­miau­sia tu­ri at­si­ras­ti mi­ty­bos re­ži­mas ir nau­ji įpro­čiai.

90 pro­c. at­ve­jų nu­tu­ki­mas yra pa­grin­di­nė dia­be­to prie­žas­tis. Dau­gė­ja per daug sve­rian­čių vai­kų, paaug­lių ir jau­nuo­lių. Kuo jau­nes­nis žmo­gus su­ser­ga, tuo grei­čiau jį var­gi­na anks­ty­vos akių, šir­dies, krau­ja­gys­lių li­gos, komp­li­ka­ci­jos.

Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas – svar­bi cuk­ri­nio dia­be­to pre­ven­ci­ja, nes ma­ži­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Ak­ty­viai dir­bant ar esant di­de­liam ener­gi­jos po­rei­kiui, rau­me­nų ląs­te­lės nau­do­ja dau­giau gliu­ko­zės. Di­dė­ja jų jaut­ru­mas in­su­li­nui. Tie­sa, bū­ti­na įsi­dė­mė­ti, kad fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ser­gan­tie­siems pir­mo ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu tu­ri bū­ti pla­nuo­ja­mas. Jei ju­da­ma dau­giau, nei ti­kė­ta­si, ky­la hi­pog­li­ke­mi­jos (per ma­žas cuk­raus kie­kis krau­jy­je) pa­vo­jus. Jos ri­zi­ką mankš­tos me­tu le­mia fi­zi­nių pra­ti­mų daž­nu­mas, truk­mė, in­ten­sy­vu­mas ir lai­kas, praė­jęs po in­jek­ci­jos ar val­gio prieš mankš­tą.

Pa­kei­tus mi­ty­bos įpro­čius, ga­li­ma iš­veng­ti dia­be­to tereikia:

* Val­gy­ti įvai­rų, daž­niau au­ga­li­nės nei gy­vu­li­nės kil­mės mais­tą.

* Val­gy­ti ne­sku­bant.

* Ke­lis kar­tus per die­ną val­gy­ti duo­nos, kruo­pų, ma­ka­ro­nų ar bul­vių. Kas­dien su­val­gy­ti pa­na­šų ang­lia­van­de­nių kie­kį.

* Var­to­ti ma­žiau rie­ba­lų, keis­ti juos au­ga­li­niais alie­jais, ku­riuo­se gau­su ne­so­čių­jų rie­bių­jų rūgš­čių.

* Rie­bią mė­są ir jos pro­duk­tus pa­keis­ti ankš­ti­nė­mis dar­žo­vė­mis, žu­vi­mi, paukš­tie­na ar lie­sa mė­sa.

* Daž­niau var­to­ti mais­to pro­duk­tų, ku­riuo­se ma­žai cuk­raus, veng­ti ra­fi­nuo­to cuk­raus, sal­džių gė­ri­mų, sal­du­my­nų.

* Var­to­ti ma­žiau drus­kos. Bend­ras drus­kos kie­kis mais­te per die­ną – ne dau­giau nei vie­nas ar­ba­ti­nis šaukš­te­lis (5 g). Var­to­ti jo­duo­tą drus­ką.

* So­čiau val­gy­ti iki 19 va­lan­dos. So­tes­nius val­gius su­val­gy­ti pir­mo­je die­nos pu­sė­je.

Parengė: Mokyklos Sveikatos priežiūros specialistė D. Gintalienė

Pagal www. sveikas.lt
 Dviratį mini – sveikiau gyveni

 

Daugeliui žmonių pavasaris yra pats nuostabiausias metų laikas. Kiekvieną dieną saulės spinduliai tampa vis šiltesni, medžiai – žalesni, žmonės dažniau šypsosi. Kad būtume tvirti ir nestokotume gerų emocijų, Klaipėdos visuomenės sveikatos specialistai šiais darnaus judrumo metais skatina klaipėdiečius rinktis važiavimą dviračiu.

Dviračio nauda:

– dviračių sportui nėra jokių amžiaus ribų;

– dviratis grūdina imuninę sistemą, stiprina organizmą;

– padeda išvengti antsvorio ir nutukimo;

– ugdo balanso pojūtį, koordinaciją, ištvermę;

– važiavimas dviračiu po darbo į namus prilygsta treniruotei sporto salėje;

– dviratis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų;

– suteikia skrydžio jausmą;

– išsklaido įtampą, nerimą, stresą.

Sveikatos specialistai vertina dviratį kaip vieną iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti, nes dviračiu važiuoti yra ne tik smagu, bet ir naudinga. Važiuojant nuolat tenka stebėti, kas vyksta mūsų akiratyje, tai yra veiksminga mankšta akių raumenims, kuri sumažina trumparegystės atsiradimo riziką. Norime priminti: jei šiemet iki pirmojo važiavimo dviračiu mažai judėjote, nepulkite iš karto važiuoti didelių atstumų. Važiavimo laiką reikėtų didinti palaipsniui, o jeigu pasirinkote ilgą atstumą, nepamirškite pailsėti. Gerai sveikatai palaikyti specialistai rekomenduoja 3 kartus per savaitę po 30 min. važiuoti dviračiu. Pradedantiesiems per pusvalandį rekomenduojama nuvažiuoti 6-10 km. Vėliau laiką didinti ir važinėtis 2,5-3 val.

 

 

Parengta pagal Klaipėdos sveikatos biuro kovo mėn. naujienlaiškį.

Mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Daiva Gintalienė

 ________________________________

Sveikatos veiklų kalendorius 2016 04