Šizofrenija – tai sudėtingas ir lėtinio pobūdžio psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus mąstymą, emocijas, elgesį ir gebėjimą bendrauti su aplinka. Šis sutrikimas dažnai prasideda paauglystėje arba ankstyvoje suaugusystėje ir gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą.
Nors terminas „šizofrenija“ dažnai siejamas su daugybine asmenybe, tai iš tikrųjų neteisingas supratimas. Šizofrenija nereiškia „susiskaldžiusios asmenybės“, o labiau reiškia sutrikusį ryšį tarp minčių, jausmų ir realybės suvokimo.
Šizofrenijos simptomai
Šizofrenijos simptomai skirstomi į tris pagrindines grupes:
1. Pozityvūs simptomai
Tai simptomai, kurie rodo elgesio ar patyrimų perteklių arba iškraipymą:
Haliucinacijos (ypač girdimosios)
Kliedesiai (netikri įsitikinimai)
Sutrikęs mąstymas ar kalba
Motoriniai sutrikimai (pvz., katatonija)
2. Negatyvūs simptomai
Tai simptomai, rodantys tam tikrų gebėjimų ar emocijų praradimą:
Emocinė atbukimas (emocijų nebuvimas ar neryškumas)
Socialinis atsiskyrimas
Iniciatyvos trūkumas
Sumažėjusi kalbos raiška
3. Kognityviniai simptomai
Šie simptomai susiję su mąstymo, dėmesio ar atminties sunkumais:
Sunkumai priimant sprendimus
Sutrikęs dėmesys
Blogėjantis darbinės atminties veikimas
Šizofrenijos priežastys
Tiksli šizofrenijos priežastis nėra žinoma, tačiau mokslininkai nustatė kelis veiksnius, kurie gali prisidėti prie jos atsiradimo:
Genetiniai veiksniai
Šizofrenija gali būti paveldima – jei artimas šeimos narys turi šį sutrikimą, padidėja rizika jį išsivystyti ir kitam šeimos nariui.
Biocheminiai veiksniai
Dopamino ir kitų neurotransmiterių disbalansas smegenyse yra glaudžiai susijęs su šizofrenijos simptomais.
Aplinkos veiksniai
Tam tikri prenataliniai ar perinataliniai įvykiai, tokie kaip deguonies trūkumas gimdymo metu ar virusinės infekcijos nėštumo metu, gali turėti įtakos sutrikimo atsiradimui.
Psichosocialiniai veiksniai
Stresas, trauma, vaikystės išgyvenimai ar sudėtinga šeimos aplinka gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo, ypač jei asmuo turi genetinį polinkį.
Diagnozavimas ir gydymas
Kaip diagnozuojama šizofrenija?
Diagnozę nustato psichiatras remdamasis paciento elgesio stebėjimu, išsamia ligos istorija ir klinikiniu vertinimu. Kartais naudojami ir papildomi tyrimai (pvz., MRT ar kraujo tyrimai), siekiant atmesti kitus galimus psichikos ar neurologinius sutrikimus.
Gydymo metodai
Šizofrenija nėra visiškai išgydoma, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti taikant šiuos gydymo metodus:
Medikamentinis gydymas – dažniausiai skiriami antipsichoziniai vaistai, kurie padeda sumažinti pozityvius simptomus (haliucinacijas, kliedesius).
Psichoterapija – kognityvinė elgesio terapija padeda valdyti negatyvius simptomus ir gerinti bendravimo įgūdžius.
Socialinė ir profesinė reabilitacija – svarbi ilgalaikė pagalba pacientams prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.
Parama šeimai – artimųjų edukacija ir įtraukimas į gydymo procesą gali turėti teigiamos įtakos.
Gyvenimas su šizofrenija
Gyvenimas su šiuo sutrikimu gali būti sudėtingas, tačiau tinkama pagalba, artimųjų supratimas ir reguliarus gydymas leidžia daugeliui žmonių gyventi visavertį gyvenimą. Ypač svarbus yra socialinis palaikymas, streso valdymas ir gyvenimo struktūra.
Išvados
Šizofrenija – tai rimtas, bet valdomas psichikos sutrikimas. Nors jis gali būti gąsdinantis dėl savo simptomų ir ilgalaikio pobūdžio, tinkamas gydymas, aplinkinių supratimas ir pastovus palaikymas leidžia daugeliui žmonių susigrąžinti gyvenimo kokybę. Svarbiausia – nedelsti ieškoti pagalbos ir priimti sutrikimą kaip lėtinę, bet valdoma būklę, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir bendradarbiavimas su specialistais.